Jubiliejinis V-asis Lituanica skrydis nuvylė

Commando

“LITUANICA 2019 ” TAURĖS REZULTATAI (Spausti čia>>)

2015 m.,2016 m.,2017 m.,2018 m. Lietuvos sportiniai balandžiai buvo paleidžiami iš Pszczelnik.

Lenkijoje netoli tos vietos, kur 1933-iųjų liepą, perskridę Atlantą, žuvo legendiniai lakūnai.

Keturis metus iš eilės visi sportiniai balandžiai startuodavo tuo pačiu laiku.

Sparnuočiams nuo starto vietos iki gimtųjų balandinių reikėjo įveikti per 600 km distanciją.

Šiais metais skrydyje dalyvavo 42 dalyviai: Kauno 15, Vilniaus 10,  Alytaus 10, Kybartų 7 klubo nariai. Klaipėdos, Šiaulių klubai nedalyvavo, nes startuoja kitomis Lenkijos kryptimis.

Balandžiai į paleidimo vietą buvo atvežti vienu specialiu transportu. Vienoje pusėje buvo sudėti Alytaus 345 balandžiai, Kybartų 239, Vilniaus 93,  o kitoje pusėje Kauno 428 balandžiai.

Trijų klubų 677 balandžiai startavo 6.00 val., o Kauno 428 balandžiai buvo paleisti 6.30 val. Oficiali informacija, jog pirmieji paleisti balandžiai ~15 min ratavo, orientavosi.

Tik šiais metais atsirado naujovė apie kurią daugelis sužinojo tyrinėdami jau pateiktus rezultatus. Nors balandžiai buvo paleisti skirtingu laiku, tačiau rezultatai surikiuoti pagal vidutinį balandžio grįžimo laiką.

Klausimas ar balandžių sporte teisinga lyginti rezultatus, jeigu paleidžiama skirtingu laiku?

Kodėl 4 metus buvo viena praktika, o šiuos metus atsirado nauja, neinformavus visų dalyvių ir susidomėjusių?

Besikeičiančios oro sąlygos.

Niekas nesiginčija, jog balandžių sporte ypatingai svarbios oro sąlygos. Ypač svarbus vėjas, jeigu priešpriešinis vėjas – balandžiui sunkiau skristi, jeigu pavėjui balandis gali išvystyti ir daugiau negu 100 km/h. Sportinius balandžius pristabdo užklupęs lietus. Oro sąlygos nuolat keičiasi. Juk ir Jūs tikriausiai pastebėjote, kad viename miesto gale gali lyti, o kitame šviesti saulė. Balandžių laukė 600 km distancija išmatuota tiesia linija nuo paleidimo vietos iki balandinės. Tačiau realybėje balandžiai neskrenda tiesia linija, jeigu prieš juos išnyra juodi lietaus debesys – gudresni balandžiai jį apskris, jo išvengs. Lygiai taip pat su oro srovėmis, su vėju, vienas balandis pasileis skristi visai pažemėmis, kad tik būtų kuo mažesnis oro pasipriešinimas, o kitas kaip tik šaus į padangę į aukštesnius oro srautus. Todėl realiai balandis skrisdamas 600 km distanciją gali nuskristi 700-900 km.

Balandžių motyvacija ir orientavimosi laikas

Pusvalandis tiek laiko skiria pirmą paleistą grupę nuo antros. Balandžiai tupi viename automobilyje, kai paleidžiami pirmieji – naivu tikėtis, kad antra balandžių grupė rami ir negirdi startavusių. Jeigu esate sportinių balandžių augintojas, kai treniruojate savo balandžius – tikrai būsite pastebėję, kad neretai paleisti paukščiai iš karto nepalieka paleidimo vietos. Ypač gerai pastebima, kai balandžiai leidžiami po vieną ar po du. Paleidi porą ir lauki, kol jie nuskris, kad būtų galima paleisti sekančius. Taip leidi, leidi, o po kurio laiko net po valandos pastebi, kad paleidimo vietoje pradeda sukiotis balandžių grupės, būreliai. O namuose elektronika užfiksuoja taip pat grįžusius balandžius grupėmis, o ne po vieną, du kaip buvo paleisti. Olandijoje, Belgijoje netgi yra naudojamas metodas, kai patelės yra paleidžiamos treniruotėje pirmiausiai, o po to praėjus 15-30min patinai, kad pastaruosius sumotyvuotų kuo greičiau grįžti namo į balandinę.

Balandžių nutempimas

Vienas iš argumentų, kurį kažkada girdėjau, jog Kauno balandžius labai ištampo paleisti kartu Alytaus, Kybartų balandžiai. Vilniaus balandžiai, vienodai turėtų tampyti tiek Kauno, tiek kitų balandžius.

Taigi balandžiai skaičiais:

428 (42%) Kauno VS 584 (58%)  Alytaus, Kybartų

428 (39%) Kauno VS 677 (61%) Vilniaus, Alytaus, Kybartų

Iš viso 1105 balandžiai. Pridėjus net ir kartu Vilnių, Kauno balandžiai sudarė ženklią dalį 39% visų balandžių automobilyje. O ką daryti rumunams, kurie Lietuvoje atveža ir paleidžia 16 000 balandžių. Šių metų birželio 22 d. Kelmėje paleido 16 294 balandžius, Bakeu miesto balandininkai davė 73 (0,5%) balandžius?

Olimpiniai rezultatai

Pagrindiniai reikalavimai, kad vienose varžybose turi dalyvauti ne mažiau kaip 20 balandininkų ir 150 balandžių. Kadangi Kaunas paleidžia atskirai, todėl niekaip negalima net teoriškai paskaičiuoti Kauno klubo rezultatų į Olimpiadą. Preliminarūs olimpiniai rezultatai bus skaičiuojami iš Alytaus, Kybartų, Vilniaus bendrų skrydžių rezultatų. Į Olimpiadą galbūt niekas nepaklius, bet visada įdomu žinoti kiek mūsų sportui trūksta. Vadinasi, balandžių sporto aukštumų Lietuvoje siekia tik trys klubai: Vilniaus, Alytaus, Kybartų.

Jeigu nežinote olimpinio skaičiavimo perskaitykite ankstesnį straipsnį: Kaip išrenkami geriausi Lenkijos balandžiai? Koeficiento skaičiavimas.

Jeigu negalima skaičiuoti olimpinių rezultatų, tuomet ar galima lyginti balandžių rezultatus pagal vidutinį greitį, jeigu paleisti atskiru laiku?

Ir kam taip apsisunkinti ir paleidinėti balandžius atskirai? 

Šiuo straipsneliu nieko nenoriu įžeisti, sumenkinti, tiesiog noriu išsiaiškinti.

Jeigu turite argumentų, savo nuomonę šia tema rašykite svečių knygoje arba goncas001@yahoo.com

Goncas001

P.S. Federacijos pirmininkui kuo geriausi linkėjimai, daug reikalų turi, visko sužiūrėti negali, todėl už viską negali būti atsakingas. Balandžių sportas visų – visi jį kuriame, todėl norėčiau sulaukti visų kitų balandininkų argumentuotos nuomonės, galbūt iš kitų pozicijų atrodo viskas kitaip.

 

 

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *


*

Heads up! You are attempting to upload an invalid image. If saved, this image will not display with your comment.