Miroslave įvyko “VIENYBĖS TAURĖS” ir Kybartų klubo apdovanojimai. Buvo pristatyta sportinių balandžių ekspozicija. 12 geriausių „VIENYBĖS TAURĖS“ balandžių. Šie balandžiai per visas varžybas daugiausiai kartų pateko į įskaitą (finišavo procentuose). Narvelyje buvo galima pamatyti dažniausiai ramiai sėdintį balandį, o ant narvelio perskaityti balandžio pasiekimus varžybose. Ne vienam buvo smalsu pamatyti kaip atrodo skrendantys balandžiai. Pusė t.y. 6 geriausi balandžiai buvo vienerių metų amžiaus („metinukai“). Tendencija, jog balandžių treneriai jaunimo netaupo ir skraidina jį nuo 150 km iki 800 km.
Dar viena naujovė, jog susirinkusieji galėjo išklausyti pasakojimų apie sportinius balandžius. Pirmasis pasakotojas buvo Tadas Svenciūnas, o antrasis numatytas Artūras Mikulionis, tačiau pastarasis dėl asmeninių priežasčių galėjo dalyvauti labai trumpai tik antroje renginio dalyje, jį pakeitė Ivan Mees.
Geriausiai Kybartų klube pasirodė Tado Svenciūno balandžiai, antrąją vietą pelnė J. Snabaičio paukščiai, o trečiąją A. Matulevičiaus sparnuočiai. Apdovanojimus teikė Kybartų klubo pirmininkas J. Snabaitis. Vienybės taurės turnyre geriausiai sekėsi taip pat Tado Svenciūno balandžiams, o antrąją ir trečiąją vietas bendroje įskaitoje užėmė Alytaus klubo narių balandžiai – E. Miknos ir A. Česnulio balandžiai.
Tadas Svenciūnas trumpai pristatė savo balandžius ir bandė atskleisti balandžių sporto paslaptis. Balandžių augintojas turi Jannsen, Van Lint ir kitų rasių sportinius balandžius. Turi gerą draugą Anglijoje, kurio dėka parsiveža sportinių balandžių iš Anglijos veislynų. Taip pat Tadui pasiteisino balandžiai iš Olandijos iš A. Vladimirov. Tadas Svenciūnas bando veisti ir kurti balandžių linijas. Išvedęs gerų balandžių palikuonių, juos vėliau pagražina ir vykdo giminingą veisimą. Treneris prisipažino, kad varžybų metu jo kitas geriausias draugas yra vėliava, kuri padeda išlaikyti ir stiprinti sportinių balandžių sveikatą, ištvermę. Klausytojai galėjo užduoti klausimus ir jų netrūko. Kaip geriausiai atstatyti balandį po skrydžio. Viena iš paslapčių – šiltas vanduo laukiantis sugrįžtančių balandžių, lengvas dietinis lesalas pirmąją dieną. Avies taukai, krekenys balandžių racione taip pat dažnas svečias varžybų metu. Ką duoda balandžiams iš vakaro prieš pakraunant ir visi kiti klausimai buvo atsakyti atvirai, be jokių išsisukinėjimų.
Antrasis pasakojimas Ivan Mees. Ivan iš anksto paprašė leidimo ar bus galima pademonstruoti keletą balandžių iš parodinių narvelių. Laikydamas rankoje balandį atkreipė visų dėmesį, kad paėmus balandį reikėtų pirmiausiai jį nuraminti švelniai paglostyti nugarą ar pilvą, kad paukštis gerai jaustųsi, nestresuotų. Nepulti iš karto skleisti sparnų, vartyti jį ar panašiai. Nors tai yra smulkmena, elementaru – daugumai susirinkusių – tai buvo nauja netikėta. „Visi Jūs susirinkę – turite gerų balandžių“ – tarė jis. Ir kartais labai apmaudu, kai tie gerieji balandžiai, nors ruošiami taip pat, ima ir nesugrįžta arba neparodo rezultato ir pavėluoja. Ar nesusimąstėte, jog gali būti paukščio limitas? Galbūt balandis, kuris labai neblogai skrenda trumpas distancijas įdėtas į ilgas yra tiesiog pasmerkiamas jau pačio trenerio nuožiūra. Pavyzdžiui, pas mus Belgijoje išsivaizduokite, jog yra specializuotų balandžių klubų, kurie kiekvieną savaitę leidžia iš vieno ir to pačio atstumo. Pavyzdžiui, jeigu Lietuvoje 11 skrydžių, tai ten irgi 11 skrydžių, tik jie yra visi to pačio atstumo 100 km. Visi 11 skrydžių 100 km. Taip pat ilgų trasų specializuoti klubai. Ilgų trasų balandininkas nelaukia rezultatų iš trumpų distancijų. Tačiau atėjus ilgų trasų laikui ilgatrasių augintojas išsitraukia piniginę ir teškia ją ant stalo, sakydamas, jog dabar atėjo laikas statyti 500 eu toks žaidimas vyksta Belgijoje ir vertinami tie balandžiai į kuriuos parodžius pirštu, sakoma, kad šis balandis grįš pas mane pirmas. Ir dažnai, tie pirmieji balandinėje rikiuojasi pirmame etapo dešimtuke.“ Klausytojai pradėjo užduoti įvairius klausimus ir išblaškėme toliau, kas buvo planuota mums visiems papasakoti. Klausimai buvo įvairūs, ar egzistuoja universalūs balandžiai, ar galima atrinkti balandį be trasos, ar balandžių skrydžio rezultatams turi įtakos gerklė. Anot Ivano, gerklė nėra kažkoks stebuklingas rodiklis, tačiau puikus sveikatos indikatorius, jeigu yra įtarimas, jog balandis serga. Tačiau spręsti iš gerklės ar balandis parodys puikų rezultatą, tai gana virtuoziška. Pavyzdžiui, jeigu Jūs sergate, tai Jums ligą diagnozuoja per gerklę? Ivanas sakė, jog jeigu, kuris nors balandininkas pas jį namuose lankydamasis neatsiklausęs atvertų balandžio gerklę – būtų išmestas tuojau pat per langą. To priežastys, jog per neatsargumą nutinka daug blogų dalykų, pavyzdžiui, vieno aukciono metu, kai balandininkai apžiūrinėjo balandžius – po apžiūros nemažai eksponatų liko sulaužytomis gerklėmis ir išsukiotais sparnais. Dėl tokios patirties mažo ūgio belgas visuomet pasirengęs savo kumščius tokiems suprantinguoliams drausminti. Taigi trumpai grįžtant prie pagrindinės temos, gal tikrai sportiniai balandžiai turi limitus ir treneriai pamiršta, kad tai nėra lenktyninės mašinos, o tiesiog gyvi paukščiai, kuriuos reikia pažinoti…
Straipsnis ir foto Linas
We cannot display this gallery