Istorija ir rezultatai

Artūro Mikulionio treniruojamų balandžių rezultatai – puikūs. Balandininkas prizus laimi neturėdamas 50 varžybinių balandžių. Tai nustebina kitus balandžių augintojus, kurie varžybas pradeda su beveik dviem šimtais sportinių balandžių, o užbaigia su keliomis dešimtimis išlikusių paukščių.

arturas_mikulionis_sportiniai_balandziai2013

REZULTATAI:

Kybartų sportinių balandžių klube “Sparnai”:

I vieta klube 2012 m.

I vieta klube 2010 m.

I vieta klube 2009 m.

II vieta klube 2008 m.

III vieta klube 2011 m.

Pirmoji pažintis su sportiniais-lenktyniniais balandžiais?

Nesulaukus nei ketverių metukų mažąjį Artūrą dėdė Valdas užsivedė aukštais laiptais į balandinę. To užteko, kad sparnuočiai pavergtų mažo berniuko širdį visiems laikams. O kiek buvo motinos pykčių ir riksmų ant dėdės, kai mažylis lipdavo ir siekdavo balandžių. O kiek kartų gerasis dėdė buvo motinos smarkiai išbartas. Taip ir prabėgo Artūro vaikystė su balandžiais. Pavalgyt, pas balandžius, į mokyklą, pavalgyt ir vėl stebėti šiuos nepaprastus paukščius. Atėjo laikas, kai su balandžiais suvedęs dėdė Valdas turėjo išeiti į kariuomenę. Todėl visi dekoratyviniai balandžiai buvo išdalinti, parduoti, tačiau palikti keturi sportiniai balandžiai. Viena patelė be žiedo ir trys žieduoti. Kaip vėliau paaiškėjo vienas Juozo Karaliaučiaus padovanotas ir varžybas atskridęs balandis.

Pirmi įspūdžiai apie sportinius balandžius. Trys dėdės.

Dėdė Valdas turėjo vyresnį brolį Romą ir jaunesnįjį Antaną. Prieš balandžius buvo nusiteikęs jaunėlis Antanas, kuris stengėsi likviduoti paskutiniuosius balandžius. Nors jaunasis balandininkas Artūras tam smarkiai priešinosi ir būdamas antrokas su mamos pagalba rašė laiškus išvykusiam dėdei į Leningradą. Tačiau kol paštas pasiekdavo dėdę, situacija namuose kardinaliai pasikeisdavo. Jaunėlio atiduodi balandžiai jau būdavo sugrįžę. Taip ir vyko toks karas tarp Artūro ir jauniausio dėdės, kol mažylis pasiskundė vyriausiajam dėdei Romui. Tuomet buvo nuspręsta padaryti naują balandinę ir leisti balandžius prižiūrėti ir auginti Artūrui. Sportiniai balandžiai per dėdės Valdo tarnavimo laiką kariuomenėje buvo atiduoti, išmainyti apie 50 kartų ir niekam neišperėjo nei vieno jauniklio. Įdomiausia, jog šiai dienai balandžius augina visi trys dėdės ir Artūras.

Kas labiausiai žavi auginant sportinius balandžius?

Artūrą labiausiai žavi sportinių balandžių ištikimybė, balandžių grįžimas ir pakerėję vaikystės prisiminimai. Tik sportiniai balandžiai sugrįžta iš tolimų distancijų net ir vanago paliesti, tai nepaprasta. Tai fiziškai patys stipriausi ir protingiausi balandžiai visoje visatoje. Todėl nei viena balandžių veislė neprilygsta sportiniams-lenktyniniams balandžiams. Artūras neturi nieko prieš dekoratyvinius balandžius, tačiau mieliausi sportiniai.

Gyvenimas be balandžių

Kaip ir daugelis Lietuvos balandininkų Artūro ryšiai su balandžiais buvo nutrūkę kol nesukūrė šeimos. Atsiradus šeimai jau po mėnesio buvo pradėta auginti sparnuočiai. O 2005 m. jau įstojo į sportinių balandžių klubą ir pradėjo mokytis kaip reikia ruošti balandžius trasoms. Tiesa, dar šiek tiek apie šeimą. Gimus vaikui ir pradėjus jį supažindinti su pasauliu, žinoma ir tėčio balandžiais. Jau pirmą kartą pamačius balandžius vaikas išsirinko savo balandį ir šiai dienai būdamas 4 metų parodo, kuris balandis yra jo.

Koks įdomiausias varžybų etapas?

Artūras sako, jog visi varžybų skrydžiai kažkuo savaip įdomūs, o geriausias tas etapas, kad būtų paleisti balandžiai. Jeigu pasigirsta kalbos apie balandžių gražinimą, tuomet azartišką balandininką puola depresija. Žinoma, oro sąlygų svarbu paisyti, tačiau visuomet galima surasti sprendimą kaip balandžius paleisti iš artimesnio atstumo ar užtempti laiko kol pagerės oro sąlygos. Juk balandžių augintojai tikisi ir ruošia balandžius varžyboms, todėl neįvykęs skrydis – sudužę viltys ir pražuvęs azartas.

arturas_mikulionis_pasto_balandziaiArtūras Mikulionis  ir olandiškas sportinis-lenktyninis balandis

O ką patartumėte norintiems pradėti auginti sportinius balandžius?

Artūras juokiasi ir sako,jog nedarykite tų pačių klaidų, kurias pats dariau.

Artūras rekomenduoja :

1) Neauginti balandžių iš bet ko! Nežinomi, pagautiniai ar turguje pirkti balandžiai – tai labai ilgas kelias į pergales šiame sporte. Todėl žymiai lengviau sekasi rezultatų siekti su kilmingais balandžiais. Su balandžiais, kurių jau ištisos kartos yra atrinktos ir dalyvavusios varžybose. Balandžių, kurių griežtai vesta atranka ir apskaita. Tokių paukščių žymiai didesnis procentas skrenda stabiliai ir neišsibarsto. Ankščiau Artūras apie tokius balandžius tik pasvajodavo, nes nebuvo galimybių kaip gauti geros rasės balandžių. Tačiau svajonė išsipildė, kai susipažino su Olandijoje gyvenančiu lietuviu Antoniu. Nuo tada Artūro auginamų balandžių pulką pamažu pakeitė olandiško kraujo balandžiai. Simno balandininkas dėkoja Antoniui už pagalbą, sukuriant veislės pagrindą ir vertingus patarimus.

1P6A8880a

Veisliniai balandžiai iš Olandijos.

Daugiau apie olandiškus balandžius. Vos tik pamačius balandžius iš karto matosi, kad tai atrinkti balandžiai į kuriuos įdėta ne vienos balandininkų kartos pastangos ir darbas. Balandžiai stiprūs, raumeningi, plačiomis krūtinėmis, dažniausiai šviesiomis akimis, stabilios psichikos ir ramaus charakterio, tai tie balandžiai, kurių reikia ne tik pradedančiajam, bet ir patyrusiam sportinių balandžių augintojui. Giminės medžiuose daugiausiai sporto pasauliui žinomi vardai: Janssen (Verbarth), Koopman ir kiti. Iš visų olandiškų balandžių palikuonys pas Artūrą skrenda gerai arba labai gerai. Pavyzdžiui, vieną sezoną  iš Janssen (Verbarth) rasės balandininkas užsiaugino iš vienos poros 4 jauniklius. Skrenda visi keturi vaikai ir beveik tolygiai. O jeigu tolima distancija, tai šie balandžiai pasirodo vienas paskui kitą.

2) Neauginti daug balandžių.  Pavyzdžiui, šis sumanus balandininkas jau tris metus kiekvieną pavasarį užsiaugina solidžiai sau po 25 jauniklius. Taip, taip perskaitėte teisingai ne 250, bet 25 vnt. jauniklių. Iš kurių po atrankos lieka užtektinai. Pavyzdžiui pernai (2012 m.) patreniravus vieną kartą iš 5 km ir du kartus iš 10 km jaunikliai dalyvavo varžybose: ELK (105 km) ir OLSTYN (220 km) iš karto po varžybų namuose liko 19 jauniklių kitam sezonui. Balandžių augintojas rekomenduoja, kad jaunikliai balandžiai būtų atskirti nuo suaugusių ir nesimaišytų su kitais lizdais.

3) Neturėti daug balandžių balandinėje. Artūras teigia, jog balandinėje privalo netrūkti deguonies ir įrengta labai gera ventiliacija. Pats Simno balandininkas į varžybas leidžia nedidelį balandžių skaičių.  Praėjusiais metais varžybose dalyvavo 42 vnt.  Primename, jog buvo 11 varžybinių etapų. Artūrui iki 10 etapų buvo dingę 2 balandžiai, tačiau didesnis nuostolis buvo apturėtas paskutiniame skrydyje iš Berlyno (700 km) iš čia nesugrįžo 4 balandžiai. Tam įtakos turėjo karšta diena (31 laipsnis karščio).

4) Nelesinti vien tik grūdais. Pradėjus auginti sportinius-lenktyninius balandžius užtekdavo paduoti miežių, kviečių, vandens, kokio mineralinio akmens. Artūrui pradėjus labiau domėtis šios rūšies balandžiais, paaiškėjo, jog balandžiais reikia rūpintis daug geriau. Įvairių rūšių lesalas, mineralai, grita, aliejai, česnakų sultys ir kiti priedai padeda balandžius užauginti ir išlaikyti gyvybingus ištisus metus.

Ko palinkėtumėte šio sporto draugams?

Artūras labiausiai balandininkams linki sutarimo, nes jo labiausiai trūksta. Reikia mylėti balandžius ir gerbti vieniems kitus nesvarbu iš kokio balandžių klubo esate, nesvarbu ar esate pradedantysis, ar pažengęs balandžių augintojas. Taip pat susitarti ir surengti bendrą skrydį, kuriame visi balandininkai paleistų vienodą balandžių skaičių. Taigi visiems gero skrydžio ir naujai prasidedančio 2013 metų varžybų sezono!

2013.05.23 Simnas

Kalbino: Linas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *


*

Heads up! You are attempting to upload an invalid image. If saved, this image will not display with your comment.