Pašto balandžiai Lietuvoje iki 1940 m.

pastobalandziai_kare

Perskaičius II-ąjį pataisytą Kazio Girdžiūno knygos leidimą ,,Balandžiai, balandininkai, balandininkystė“ radau mažai informacijos apie sportinius balandžius Lietuvoje. Daugiau medžiagos pateikta 1920 – 1940 m. leistame žurnale ,,Karys“ apie sportinius balandžius (pašto karvelius), jų auginimą, treniravimą, balandines (karvelides) ir pan. Taip pat įdomių faktų radau A.Pociūno ,,Kauno tvirtovės gynyba 1915 metais“, G.Surgailio ,,Lietuvos kariuomenė 1918 – 1998“ knygose. Pabandysiu trumpai pasidalinti rasta informacija apie balandžių panaudojimą Europos šalių kariuomenėse ir apie Lietuvos teritorijoje pašto karvelių laikymą.  Kadangi to laiko spaudoje buvo vartojami tokie žodžiai kaip karvelis, karvelidė ir panašiai, tai šių žodžių aš netaisau.

Pirmoji kariuomenės pašto karvelių paštą įkūrė Vokietija (1874 m.), visose tvirtovėse buvo įsteigtos karvelidės. Po metų karvelius įsigijo Prancūzijos armija, o po to ir kitų Europos šalių kariuomenės įsigijo pašto karvelių. Nors buvo išrastas telegrafas, tačiau kariškiai manė, kad karvelių paštas leido išlaikyti konfidencialumą, nes nėra žmogiškojo faktoriaus ir niekas negalės pasiklausyti ar perskaityti pranešimo, išskyrus gavėją.

19 a. pabaigoje daug lėšų įsigyti pašto karveliams buvo skirta Italijoje, kuri valdė daug kolonijų Afrikoje ir dažnai reikėdavo siųsti pranešimus, o tam tikdavo karveliai.

Siekiant organizuoti Rusijos armijos Varšuvos karinės apygardos tvirtovėse pašto karvelių paštą, 1885 m. iš Belgijos buvo įsigyti pašto karveliai. Kadangi ir Lietuvos teritorija priklausė šiai apygardai, tai ir Lietuvoje buvo steigiamos karo karvelių stotys.

Arvydo Pociūno leidinyje ,,Kauno tvirtovės gynyba 1915 metais“ radau informacijos apie pašto karvelių laikymą Kaune. 1912 metų pradžioje Šančiuose, tvirtovės 4-osios klasės karinėje karvelių stotyje, buvo laikoma 328 karveliai. Juos prižiūrėjo vienas samdomas prižiūrėtojas ir du eiliniai kariai. Čia balandžiai buvo dresuojami – pratinami skraidyti dviem kryptimis – iš Baranovičių (230 km) ir iš Vladislavovo (Kudirkos Naumiestis) – 70 km.

Sausio 22 dieną buvo surengtas tvirtovės karvelių dresavimo rezultatų patikrinimas. 284 karveliai buvo paleisti skristi iš Baranovičių. Tikslą pasiekė ir į tvirtovę grįžo 258.

Prasidėjus karui, tvirtovės komendantas pareikalavo, kad karvelius laikantys miesto gyventojai juos visus sunaikintų, ir įspėjo, jog nepaklusę nurodymui bus baudžiami pagal karo meto įstatymus. Turėjo išlikti tik tvirtovės karveliai.

Paukščiams prižiūrėti buvo bandoma verbuoti vietos ūkininkus. Žinoma, kad trys ūkininkai iš Mauručių – Pabartupio rajone privalėjo išsiųsti apmokytus karvelius su žvalgybos duomenimis į tvirtovę, jeigu priešininkas užimtų jų gyvenamąją teritoriją.

Ypatingai plačiai balandžiai buvo naudojami I pasaulinio karo metais (,,paštininkais“ dirbo apie 20 000 balandžių).

Tarpukario Lietuvos kariuomenėje pirmąjį karvelyną 1923 m. įsteigė šarvuočių rinktinės leitenantas Ivanauskas. Ivanauskas ne tik savo lėšomis pastatė karvelyną, bet ir daugiau kaip 3 metus jį išlaikė savo lėšomis. 1926 m. gavo pirmą avansą lesalui pirkti. Apie 70 karvelių kapitonas Ivanauskas dovanojo Krašto apsaugos ministerijai. Nuo tada buvo įsteigtas karo pašto karvelynas.

1927 m. iš Tauragės buvo siųstas į Klaipėdą pirmas pranešimas (kolubograma). 150 km.  atstumą balandis įveikė per 4 valandas.

1928 m. privačiai sutarus su policijos vadovybe į centrinį kariuomenės karvelyną pradėjo plaukti geros išvaizdos ir grynos pašto veislės karveliai, kuriuos padovanojo gyventojai.  Vėliau buvo įsigyta pašto karvelių Šilutėje iš p. Sitkaus, kuris I pasauliniame kare rusų fronte buvo  judamos karvelių stoties viršininkas ir demobilizuotas parsivežė keletą balandžių. Taip pat atklysdavo lenkų, vokiečių kariuomenių pašto karvelių. 1931 m. apie 25 % Lietuvos kariuomenės karvelynuose buvo lenkų pašto karvelių. Buvo bandyta įsigyti karvelių iš Belgijos, tačiau gautame atsakyme vienos pašto karvelių poros kaina – 1500 Belgijos Frankų. Įsigyti atsisakyta.

Kiekviename pulke buvo rengiamos karvelidės. Apie karvelidžių dydį galima spręsti iš šio pavyzdžio. 1932 m. Pirmajame pėstininkų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pulke buvo pastatyta 4 metrų pločio ir 10 metrų ilgio karvelidė (minėtas pulkas buvo dislokuotas Ukmergėje). Karvelyno patalpa suskirstyta į kelias atskiras kameras: jaunų karvelių laikymui, senių, perėjimui ir t.t.  Karvelynas apgauptas sietine vielos tvoras (voljeras) į kur išleidžiami karveliai pasivaikščioti ir ten lesinami.

Karveliai buvo žieduojami žiedais. Kariuomenės karvelynų karvelių žieduose buvo Vytis ir skaitmenų grupė, atskirta viena nuo kitos brūkšneliu. Skaičiai parodė kurio karvelyno yra karvelis, jo asmens numerį ir kuriais metais gimęs.  Privataus karvelyno karveliai turėjo analogiškus žiedus, tik vietoje Vyčio buvo Gedimino stulpai. Kariuomenės karveliams dažnai buvo uždedami  spalvoti krypties  žiedai. Žiedo spalva nurodė, kuria kryptimi karveliai dresiruojami.

Be žiedų, karveliai dar buvo žymimi įvairiais ženklais, kuriuose buvo žymimi savininko adresas arba įvairūs šūkiai pvz.  ,,Gerasis drauge, duok man laisvę“, ,,Pagirdyk, palesink ir paleisk mane“.  Svetimos valstybės karvelį sugavus ir prijaukinus, buvo dedami tam tikri ženklai sparnuose.

Tuo laiku pašto karveliai buvo gana svarbūs ryšio palaikyme, todėl daugelyje šalių jų laikymas buvo reglamentuotas įstatymais. Pvz. Lenkijoje 1925 m. išleistas įstatymas dėl pašto karvelių. Lietuvoje pašto karvelių laikymas ir mokymas buvo reglamentuotas Karo ryšių karvelių įstatymu (1930 m.) ir tam įstatymui vykdyti Paštinių karvelių laikymo ir mokymo laikinosiomis taisyklėmis (1932 m.). Karo ryšių karvelių įstatymo pagrindinės mintys šios:

  1. Krašto Apsaugos Ministeris nustato, kokios veislės karveliai laikomi karo ryšių karveliais;
  2. Laikyti gali tik Lietuvos piliečiai, gavę nustatytą leidimą;
  3. Be leidimo vežti į užsienį ir iš ten – draudžiama;
  4. Kiekvienas karvelynas turi Vyriausiojo Štabo nustatytą ženklą (numerį);
  5. Treniruoti galima tik Lietuvos teritorijoje;
  6. Sugautą karvelį grąžinti KAM organams ar per policiją;
  7. KA Ministeris gali skirti premiją už išdresiravimą, veislės pagerinimą ar gerą karvelyno tvarkymą;
  8. Už įstatymo ar jo vykdomųjų taisyklių nesilaikymą baudžiami  iki 500 litų pinigine bauda.

Lietuvos kariuomenėje buvo organizuojamas ryšininkų sportas, tarp jų ir karvelių rungtynės. 30 km. įvairiomis kryptimis nuvežti karveliai buvo paleidžiami po vieną. Už 30 km parskridimą per 30 min. (su įlindimu į karvelidę) buvo skiriami 1000 taškų. Taškai mažėja už: kiekvieną skridimo sekundę po 30 min. – 1 taškas, kiekvieną ant stogo tupėjimo sekundę po 30 min – 2 taškai.

Kareiviai prieš juos paskiriant karo karvelynų prižiūrėtojais, turėdavo baigti karvelių dresiravimo kursus. Buvo skatinamas karvelių laikymas tarp atsargos karininkų, atsargos kareivių ir  šaulių. Karo karvelynų prižiūrėtojai kareiviai, paleidžiami į atsargą, galėdavo gauti po vieną porą karvelių iš prieauglio. Turėdavo pažadėti, kad laikys karvelius ne mažiau kaip du metus. Taip pat KAM įsakymu kariuomenės karvelynams buvo leista pardavinėti karvelius už pusę vietos rinkos kainos.

1940 m. 21 kariuomenės ryšių karvelių karvelyne buvo per 1100 karo ryšių karvelių. Informacijos apie karvelynų ir karvelių likimą prasidėjus sovietų okupacijai rasti nepavyko, tačiau žinant, kad sovietų kariuomenėje taip pat buvo vystoma balandininkystė, tai sovietai galėjo perimti karvelius savo reikmėms.

Vokiečių nuomone karveliai – nelegali ryšio priemonė, todėl užimtose šalyse buvo draudžiama laikyti balandžius, buvo konfiskuojami ir sunaikinami.   Pvz.  Antrą Kijevo okupacijos dieną, buvo išleistas miesto komendanto įsakymas dėl visų naminių balandžių sunaikinimo. Visi balandžiai iki spalio 26 d. turėjo būti sunaikinti. Siekiant, kad įsakymas būtų įvykdytas ir pagąsdinti gyventojus keletas balandininkų už balandžių slėpimą buvo sušaudyti.

Lenkų spaudoje taip pat rašė, kad vokiečiams okupavus Lenkiją buvo uždrausta laikyti pašto karvelius, o už laikymą grėsė net sušaudymas, todėl manau, kad ir Lietuvoje turėjo būt uždrausta.

Galbūt kas nors turite daugiau informacijos apie tarpukario laikų pašto karvelius, taip pat apie sportinių balandžių mėgėjų klubų kūrimąsi, jų veiklą, pirmų varžybų organizavimą Lietuvoje. Prašytume pasidalinti turima informacija.

Man pavyko surasti 1920 – 1940 m. leistame žurnale ,,Karys“ nemažai straipsnių apie balandžius, taip pat 1932 m. Krašto apsaugos ministerijos išleistas ,,Pašto karvelių laikymo ir mokymo laikinąsias taisykles“. Bandysime interneto svetainėje pasidalinti šiomis žiniomis.

 

Algis Kisielius

Alytaus sportinių balandžių klubas „Startas“

 

One thought on “Pašto balandžiai Lietuvoje iki 1940 m.

  1. Pingback: Pašto balandžiai Lietuvoje iki 1940 m. - pastokarveliai.lt

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *


*

Heads up! You are attempting to upload an invalid image. If saved, this image will not display with your comment.


Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/fotoroma/domains/pigeons.lt/public_html/wp-content/plugins/google-language-translator/google-language-translator.php on line 259

Warning: array_values() expects parameter 1 to be array, null given in /home/fotoroma/domains/pigeons.lt/public_html/wp-content/plugins/google-language-translator/google-language-translator.php on line 265

Warning: implode(): Invalid arguments passed in /home/fotoroma/domains/pigeons.lt/public_html/wp-content/plugins/google-language-translator/google-language-translator.php on line 265

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/fotoroma/domains/pigeons.lt/public_html/wp-content/plugins/google-language-translator/google-language-translator.php on line 259

Warning: array_values() expects parameter 1 to be array, null given in /home/fotoroma/domains/pigeons.lt/public_html/wp-content/plugins/google-language-translator/google-language-translator.php on line 265

Warning: implode(): Invalid arguments passed in /home/fotoroma/domains/pigeons.lt/public_html/wp-content/plugins/google-language-translator/google-language-translator.php on line 265