Balandžiai pasauliniuose karuose

 

Iš pat pirmų karo dienų, rugpjūtį 1914m, balandžiai nedideliais pulkais kirsdavo sieną, skubėdami iš Belgijos, užplūdusios vokiečių karių, į kaimyninę Prancūzija: su savimi nešdami žinių apie vokiečių žingsnius, aplinkiniais telefono ir telegrafo linijų keliais.

Nuotraukoje. Balandžių gabenimo automobilis karo metu.

Savaime aišku, kad vokiečiai gerai žinojo svarbą ir vertingumą žinių, kurias gaudavo iš balandžių atneštų laiškų. Ilgai nedelsiant, keletas balandžių augintojų buvo pakarti, kiti iššaudyti už tai, kad atidarė savo balandinių duris ir paleido buvusius plunksnuotus jų gyventojus į Prancūziją. O Osdende, sugavus gatvėje pašto karvelį su prikabinta ant vienos iš kojų žinute, vokiečiai miestui skyrė milijoninę kontribuciją. Visi balandžiai buvo paskelbti valstybiniu turtu: už jų slėpimą, buvo taikoma mirties bausmė; o nuosavos mėgėjų ir sportininkų balandinės buvo perkeltos seklių į Prancūziją, tikslu gauti slaptos informacijos. Bet tokių seklių sulaikė šalia Prancūzijos, sustiprinto režimo lagiryje: pas jį po paltu buvo aptiktas aliumininis cilindras su 3 balandžiais. Balandžiai buvo pažymėti, žinomų augintojų, nevieną kartą dalyvavusių varžybose iš Belgijos į Prancūziją ir atgal. Be konfiskuotų, vokiečiai karo pradžioje turėjo savo gerai apmokytus balandžius ir pavydėtinai geras balandines, kurios nenusileido prancūzams, net ir skaičiumi šių nuostabių skrajūnų.

Nuotraukoje. Dėžė skirta balandžių gabenimui, karo laiku. Jos turinys: balandis, žemėlapis, šifruotojas ir dar keletas daiktų.

Prancūzų karo balandinės įsigalėjo Vazirare ir dažniausiai buvo laikoma po 500 balandžių. Pavyzdinga švara, jose netrūko šviesos, oro, gipsiniai lizdai atžaloms garantavo valstybei pakankamą skaičių pluksnuotų sparnuočių. Be to, pas įvairius augintojus priskaičiuojama apie 100000 vnt. grynakraujų paštinių balandžių, priklausančių mobilizacijai ir rekvizicijai valstybės reikmenims. Augintojų bendrija priklausoma kaip Prancūzijoje, taip ir Belgijoje; vedama drausminga registracija gamintojų su kruopščiais geneologiniais duomenimis, o už ypatingai vertingus balandžių egzempliorius mokama nuo 2 iki 3 tūkstančių frankų.

Ne visi atnešami augintojų balandžiai buvo tinkami karo tarnybai. Iki priskyrimo plunksnuotajai armijai, buvo vykdoma žiauriausia ir negailestingiausia atranka. Komisijos nuosprendis skaitomas neapeliuojamas, o visi kiti, kurie brokuojami, lieka sunaikinami. Tinkami treniruojami liepos-rugpjūčio mėnesiais. Juos nuveža specialiai įrengtose dėžėse toliau nuo balandinės ir paleidžiami. Pradedant nuo 5 km ir palaipsniui pereinant iki 300-350 km. Iš tokių atstumų negrįžta tokie, kurie į atranka pateko per klaidą, arba per specialistų neapsižiūrėjimą, o lieka vien tik geri egzemplioriai. Per 1912 varžybas iš 32 balandžių, atstumą iš 650km sugebėjo įveikti tik 24, be to pirmas grįžo po 7val. 47min., o paskutinis 1val. 30min. vėliau.

Neseniai į varžybų programą buvo įtrauktos naktinės balandžių treniruotės. Su siekiu privilioti naktinius skrajūnus, dalis balandinės yra apšviesta prožektorių, o balandžiai mėgaujasi laisve tarsi dieną. Be to, kaip nustatyta balandžiai labiau skrenda šviesiomis naktimis, o tamsiomis ir debesuotomis nusileidžia netoliese, šalia paleidimo vietos ir laukia aušros. Skrydis plunksnuoto bataliono – nenusakomas vaizdas.

Balandžiai, kurie jau priskirti kariniam paštui numeruojami. Šiam reikalui tarnauja aliumininiai žiedai, kurie uždedami ant paukščio kairės kojos. Be numerio, ant žiedo dar figūruoja metai ir skiriantis balandinės ženklas.

Tie patys žymėjimai atliekami ant paukščio dešiniojo sparno, su pridėtomis raidėmis M (male-patinas) arba F (female-patele), lyčiai atskirti. Ant dešinės kojos balandžiai nešioja celuloidinį žiedą, kuris reiškia jų maršrutą. Tokių spalvų iš viso yra septynios: juoda, balta, žydra, raudona, geltona, žalia ir violetinė. Jei balandis perkeliamas kitam maršrutui, tai jam keičiamas žiedas.
Pašto karvelis su savim nešasi mikrofotografines arba ranka rašytas žinutes, sumažintas iki minimalaus formato.

Mikrofotografinės žinutės užklijuojamos ant 4×5 cm plėvelių. Skaitomos šitos žinutės padidinamo stiklo pagalba, arba projektojamos ant ekrano. Ranka rašomos žinutės, rašomos ant plono popieriaus, matmenų 11×7 cm. Vieni ir kiti idedami į žąsies plunksną ir uždedamas ant uodegos vairuojamų plunksnų, arba į nedidelį aliumininį cilindrėlį, kuris uždedamas ant bet kurios kojos. Antrasis būdas labiau garantuoja nuo laiškučio pametimo, bet užtat labai pastebimas priešų.

Dar niekada balandžių paštas nebuvo taip vertinamas kaip per pirmąjį pasaulinį karą. Pozityvus veiksmai, išsklaidė mūšio dalyvius i mažas grupeles, kurios be balandžių būtų papuolę į spąstus ir atskirti nuo naujų žinių.

Todėl kiekvienas pulkas, net patrulis nešiojo su savim karvelius. Balandžiai lengvai priprato gyventi apkasuose ir vienodai išmoko rasti kelią į savo pusiau požemines balandines, kaip iš laukų, taip ir duobių dugno, padarytas per minų sproginėjimus, arba bombonešių.

Ilgą laiką abejojama, ar bus įmanoma leisti balandžius karo metu iš oro balionų ir kitų skraidančių objektų. Daug kartų taikos metu buvo bandyta leisti, bet tyrimai parodė, kad paleidus balandi iš skrendančio objekto, jis tiesiog atsitūpdavo salia piloto ar mechaniko, o kartais net pakildavo aukštyn ir atsitūpdavo ant to objekto. Likdavo ten tupėt, net neįmanoma buvo ji iš ten pabaidyt kelionėn. Bet paskutiniu laiku atrastas būdas: imamas aliumininis vamzdis su skersine atitinkamo ilgumo, į šį vamzdį netikėtai žemyn galva įkišamas balandis ir paleidžiamas. Apkurtęs dėl netikėto kritimo, jis iškritęs iš vamzdžio dar žemyn leidžiasi 50-100…… ir tik tada nusprendžia išskleisti sparnus. Tyrimai parodė, kad po tokio netikėto kritimo, balandis daugiau nesugalvoja grįžti į pirminį kritimo tašką, tiesiog leidžiasi žemyn, arčiau žemės. Tokiu būdu pavyko žinias iš aeroplanų, oro balionų ir k.t. skardančių objektų, naujienas perduot žemei, neperėmus priešams. Bet ne atvirkščiai.

Nuotraukoje. Commando, nufotografuotas su drąsos medaliu laimėtu II pasauliniame kare

Kaip pranešė BBC news, 2004 metais lapkričio 30 dieną buvo aukcione parduotas vienas iš medalių įteiktas balandžiui. Drąsos medalis buvo paskirtas už nuopelnus okupuotoje Prancūzijoje II pasauliniame kare. Parduoto medalio kaina – £9,200 svarų.

PDSA Dickin medaliu buvo apdovanotas balandis, pavadintas Commando vardu, jis išveistas Haywards Heath vakarų Sussex Sasekso (Anglijos grafystėje).

Medalį pardavė vienas iš balandžio savininko anūkų, o nupirko britų kolekcionierius, kuris jau turėjo tris tokius medalius, kuriais apdovanojami balandžiai.

Commando priklausė nacionalinei balandžių tarnybai, pasižymėjo ir medalį pelnė už tris slaptas misijas padėjusias britų agentams kovoti prieš nacizmą.

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *


*

Heads up! You are attempting to upload an invalid image. If saved, this image will not display with your comment.


Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/fotoroma/domains/pigeons.lt/public_html/wp-content/plugins/google-language-translator/google-language-translator.php on line 259

Warning: array_values() expects parameter 1 to be array, null given in /home/fotoroma/domains/pigeons.lt/public_html/wp-content/plugins/google-language-translator/google-language-translator.php on line 265

Warning: implode(): Invalid arguments passed in /home/fotoroma/domains/pigeons.lt/public_html/wp-content/plugins/google-language-translator/google-language-translator.php on line 265

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/fotoroma/domains/pigeons.lt/public_html/wp-content/plugins/google-language-translator/google-language-translator.php on line 259

Warning: array_values() expects parameter 1 to be array, null given in /home/fotoroma/domains/pigeons.lt/public_html/wp-content/plugins/google-language-translator/google-language-translator.php on line 265

Warning: implode(): Invalid arguments passed in /home/fotoroma/domains/pigeons.lt/public_html/wp-content/plugins/google-language-translator/google-language-translator.php on line 265